- šiurpulingas
- šiurpulìngas, -a adj. (1) Š, DŽ, NdŽ, KŽ, -à (3) Krč; BzF183, MitI390
1. keliantis šiurpulį, baimę, pasibaisėjimą, šiurpus, baisus: Šiurpulìngas nusižengimas BŽ578. Šiurpulinga žinia rš. Ir šiandien saloje, ant šiurpulingos uolos kriaušio, teberiogso paslaptingųjų Tiberijaus rūmų griuvėsiai A.Vien. Girdi aidint šiurpulingą Mažosios Lietuvos lietuvių baudžiauninkų vaitojimą K.Kors. Visa jo esybė troško kovos – šiurpulingo pavojų svaigulio rš. Mane apėmė šiurpulinga baimė rš. Kitame vienuolyne buvo atrastos dar šiurpulingesnės kankinimo vietos rš.
šiurpulìngai adv. NdŽ, KŽ: Ji šiurpulìngai suriko DŽ. Toks žmogus prie manęs guli ir taip šiurpulingai dantimis tratina K.Saj. ║ perimantis šiurpu, smarkiai paveikiantis, sujaudinantis: Pagauti šiurpulingo džiaugsmo, visi mato ir jaučia didingą miško eiseną K.Bor.2. šaltas, šiaurus: Tada buvo šiurpulìngas oras Krč. Šiurpulingas vėjas klabena langines sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.